Kastracija ir sterilizacija. Mitai ir tikrovė







Egzistuoja labai daug skirtingų nuomonių apie šią operaciją. Yra nemažai kastracijos priešininkų, manančių, kad tai nusikaltimas gamtai, ir siūlančių įsivaizduoti, kaip jaustųsi kastruojamas žmogus. Yra ir operacijos šalininkų, manančių, kad ji išsprendžia daug problemų. Šiame straipsnyje pamėginsime panagrinėti keletą "už" ir "prieš".
Jei jūs kastruojate gyvūną, išsprendžiate keletą problemų:
 
1) Katinas(katė) nustos ženklinti, žymėti teritoriją. Sumažės šlapimo kvapo aštrumas. Nekastruotas gyvūnas stengiasi pažymėti savo teritoriją. Auginamas namuose jis žymės namų apyvokos daiktus, baldus. Įsivaizduokite – jūs nusipirkote naują suknelę, pagalvę ar kėdę, dar nespėjote pirkiniu pasidžiaugti, o jis jau pažymėtas ir dvokia šlapimu... Net jei mėginsite daitus išplauti, gali būti, kad kitą dieną gyvūnas ženkilnimą pakartos ir taip tęsis tol, kol daiktai nustos kvepėti "naujumu" ir katinas užuos savo kvapą. Nekastruoto gyvūno lytinės liaukos išskiria hormonus ir feromonus, jie patenka į šlapimą ir šis įgauna aitrų, labai nemalonų kvapą. Tas kvapas bus juntamas visuose namuose – katės pažymėtoje teritorijoje. Ar norėtumėte gyventi namuose, kur jaučiamas toks kvapas? Tai viena iš priežasčių, dėl kurios kastruoti verta.
2) Gyvūnas nesiverš pabėgti iš namų. Bet koks nekastruotas gyvūnas rujos metu (o katinai ištisus metus ) veržiasi pabėgti ir poruotis. Katės labai vislios, jau pusės metų kačiukai gali poruotis (Amerikos mokslininkai paskaičiavo, kad viena katė ir visi jos palikuonys per septynerius gyvenimo metus gali atsivesti apie 420 000 kačiukų!). Kita problemos pusė – ne visi pabėgę gyvūnai grįžta namo. Jie padidina benamių, valkataujančių, sužalotų gyvūnų skaičių. Žmonės kartais stebisi, kodėl prižiūrėtas ar net veislinis gyvūnas valkatauja, o gali būti, kad jis tiesiog pabėga pas "antrąją pusę" ir neranda kaip sugrįžti... Jei jūs įtariate, kad jūsų gyvūnas buvo pabėgęs, ar turėjo kontaktų su sergančiais gyvūnais, siūlytume nuvežti į veterinarijos kliniką ir atlikti jam užkrečiamų ligų tyrimus. Pabėgęs gyvūnas gali sugrįžti namo sužalotas, gali turėti parazitų. Ar jus žavi tokios perspektyvos? Klausimas, žinoma, retorinis, nes atsakymą jau žinome. Taigi tai antra priežastis dėl kurios verta kastruoti.
3) Ligų profilaktika. Kastruotas gyvūnas beveik niekada nesirgs lytinių liaukų ligomis: gimdos uždegimu, prostatitu, kiaušidžių ir sėklidžių uždegimais, mastopatija, lytinių liaukų onkologinėmis ligomis. Kastruoti gyvūnai ilgiau gyvena, būna sveikesni. Kontraceptinės priemonės neišsprendžia rujos problemų, tik nukelia jas vėlesniam periodui. Be to, dažnai naudojamos kontraceptinės priemonės gali lemti vėžinius susirgimus, nes yra pagamintos hormonų pagrindu.
4) Taupymas. Dažniausiai vartojamos kontraceptinės priemonės – tabletės ir injekciniai tirpalai. Jei nenorite palikuonių, šie preparatai turi būti naudojami visą gyvūno gyvenimą arba tol, kol kastruosite. Tai taip pat kainuoja – nuo vieno iki keliolikos litų už dozę, kai kastravimo operacija – nuo 70 lt iki 200 lt. Paskaičiuokite, kiek gyvūnų galima būtų kastruoti už tuos pinigus, kuriuos jūs išleisite pirkdami kontraceptinės priemones. Atminkite, kad jas vartoti reikia visą katino gyvenimą! Gal geriau būtų tuos pinigus skirti benamių gyvūnų globa užsiimančioms organizacijoms arba kitam gyvūnui įsigyti...
5) Ramybė. Nekastruoti gyvūnai rujos metų dažnai vartosi, raitosi, čiuožia ant užpakalio, laiko pakėlę užpakalinę kūno dalį, kniaukia, leidžia įvairiausius garsus. Tai trunka apie 2-3 savaites, ypač aktyviai katės triukšmauja naktimis, neduodamos žmonėms ramiai miegoti. Buvęs linksmas, žaismingas katinėlis nerimauja, kelia daug šurmulio... To galima išvengti – kastraciją (sterilizaciją) kai kuriose gydyklose galima atlikti net 3-4 mėn. amžiaus gyvūnams..
6) Rūpestis dėl palikuonių. Jei jūs įsigijote kačiuką arba katytę, pagalvokite, ar užsiimsite veisimu, veislės populiarinimu. Jei gyvūną laikysite tik sau, o ne veisimui, patartume kastruoti dėl anksčiau minėtų priežasčių. Egzistuoja klaidinga nuomonė, kad katinas ar katė turi vieną kartą per gyvenimą būti sukergti, tai neva išsprendžia visas problemas, nereikia gyvūno kastruoti. Tai netiesa. Vieną kartą "tai" patyręs gyvūnas rujoti nenustos. Katės nėštumas, gimdymas ir kačiukų gimimas – sudėtingas procesas, dažnai reikalaujantis šeimininko pagalbos, veterinaro priežiūros. Kadangi gimdymas gali trukti 3-24 val. Jūsų gali laukti ir bemiegė naktis, ir nuovargis, ir, gali būti, net mylimo gyvūno žūtis. Dar prieš šį procesą turite pagalvoti, kur dėsite gimusius kačiukus (o jų net pirmą kartą katės pagimdo kelis). Parduosite? Dovanosite? O jei visų nepaims? Skandinsite? Išmesite į gatvę? Tai nehumaniška. Kastracija – tai civilizuota neplanuoto vislumo prevencija, tai humaniškesnis sprendimas nei eutanazuoti sveikus jaunus gyvūnus.
7) Agresyvumas. Nekastruoti gyvūnai rujos metu gali būti agresyvūs. Gyvūną iškastravus prieš lytinį brendimą, jo elgesys visiškai nepasikeis, jis liks toks pat meilus ir žaismingas, koks ir buvo. Galima kastruoti ir vyresnio amžiaus gyvūnus, jau turėjusius jauniklių. Po operacijos jie pasidaro žaismingi, meilesni ir labiau prisirišę prie namų, mieliau bendrauja su šeimininkais ir kitais gyvūnais.
Dėl kastracijos (sterilizacijos) kylančios problemos:
1) Pooperacinio laikotarpio priežiūra. Žinoma, po operacijo, narkozės jūsų gyvūnui kurį laiką reikės priežiūros. Tačiau katės gajos, joms tai trunka neilgai, o ir veterinarijos klinikos gydytojai paaiškins, ko reikėtų tikėtis, kaip elgtis. Jei dirbate, planuokite operaciją prieš savaitgalį – tų poros dienų pakaks, kad gyvūnas atsigautų.
2) Operacijos rizika. Kad operacija būtų sėkminga, būtina prieš ją pasikonsultuoti su veterinaru. Jis paaiškins, kaip maitinti gyvūną prieš ir po operacijos, kaip ir kada bus galima parsigabenti namo. Be abejo, katės sterilizacija sudėtingesnė, trunka ilgiau nei kastracija. Negalima operuoti rujos metu, nes tuo padidėja kraujagyslių pralaidumas, didesnė komplikacijų tikimybė. Geriau tai atlikti prieš rują arba po rujos.
3) Nutukimas. Po kastracijos pagerėja gyvūnų apetitas, dažnai jie nebejaučia saiko, dėl to reikia normuoti maistą. Nereikėtų palikti pilno indelio maisto, patartina dienos normą padalinti į dvi dalis. Jei gyvūnas visko nesuėdė, negalima likučių palikti indelyje. Be to, kastruotiems – sterilizuotiems gyvūnams yra sukurti ir specialūs dietiniai pašarai. Apie juos pasiteiraukite veterinarijos gydyklose ar gyvūnų prekių parduotuvėse ir tikrai rasite savo numylėtiniui tinkantį ir patinkantį pašarą. Tereikės tik laikytis šėrimo normų...
Manytume, kad kastracija išsprendžia daugiau problemų, nei jų sukelia rujojantis gyvūnas, tačiau spręsti jums, esamieji ar būsimieji kniaukiančio namų džiaugsmo savininkai.
 
Dalius Liutkus, UAB Žvėryno veterinarijos gydykla

Leidinio "Geriausios Lietuvos katės "Top Miau" 2010 straipsnis



Kačių sterilizacija ankstyvame amžiuje

 
Sterilizacija yra viena seniausių chirurginių procedūrų, atliekamų naminiams gyvūnams, bet yra nedaug mokslinės informacijos dėl tinkamiausio kačių sterilizavimo amžiaus. Tradiciškai, Jungtinėje Karalystėje katės sterilizuojamos nuo 6 ar 7 mėnesių, bet nemažai patelių, ypač gyvenančių laukinėmis sąlygomis, jau būna apvaisintos iki šio amžiaus. Dabartinė vyresnių nei 6 mėnesių kačių sterilizacijos praktika nėra paremta objektyviais moksliniais duomenimis, tačiau išsivystė iš nusistovėjusio papročio, nes didžiajai daliai veterinarų paranki anestezija ir chirurginiai protokolai, kurių jie išmoko veterinarijos mokyklose sterilizuodami jaunas subrendusias kates. Kadangi nėra prieštaraujančių veterinarinių duomenų, kada sterilizacija turi būti atlikta – tai daugiau asmeninis praktikuojančio veterinaro požiūris.
Sterilizacija jauname amžiuje apibrėžiama kaip sterilizacija prieš reprodukcinių galimybių pradžią. Katės lytinį subrendimą pasiekia gana skirtingai- patelės, būdamos 4-21 mėnesių amžiaus, ir patinai- 8-10 mėnesių. Gimimo sezonas, aplinka, vystymosi raida, mityba ir infekcinės ligos gali daryti įtaką lytinio subrendimo amžiui. Ankstyvasis lytinis subrendimas dažnas patelėms, esančioms lytiškai aktyvių patelių ir patinų aplinkoje, bei patelėms, gimusioms vėlyvą pavasarį arba vasarą. Laukinės patelės neretai subręsta anksti, dažnai lytinio subrendimo amžius siekia 4-5 mėnesius, todėl jos rujoja tris kartus metuose.
Šis straipsnis apžvelgia veterinarinius sterilizacijos jauname amžiuje aspektus. Pasaulinės gyvūnų apsaugos bendruomenės (World society for the Protection of Animals, WSPA) veterinarų chirurgų, dirbančių benamių ir laukinių kačių kontrolės programose visame pasaulyje, patirtis parodė, kad jei jauni kačiukai yra sveiki ir naudojama gera chirurginė technika, mažai tikėtina, kad iškils kokių problemų, jei sutelkiamas tinkamas dėmesys į slaugą prieš ir po anestezijos. Turi būti stebimi kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių fiziologijos pokyčiai, vaistų apykaita ir termoreguliacija bei kiti faktoriai. Pabrėžiama, kad reikia labai kruopščiai atrinkti sveikus kačiukus operacijai ir būtina pasirūpinti hipotermijos, hipoglikemijos ir kraujo netekimo prevencija.
Benamių ar sulaukėjusių kačių operacija ne visada įmanoma esant geroms klinikinėms sąlygoms, bet tai neturėtų atgrasyti veterinarų nuo paties bandymo atlikti procedūrą. Nors jauni kačiukai gali atrodyti gležni, jie atsigauna žymiai greičiau, nei vyresnės katės ir, laikantis konkrečių paprastų kriterijų, juos lengviau operuoti. Operacijos šalutinio poveikio tikimybė yra nedidelė ir kačiukai sveiksta be komplikacijų. 7-12 savaičių kačiukų operacijos naudojant šiuolaikinius anestetikus yra saugios. Jauni kačiukai turi būti laikomi šiltai gijimo metu, išgyjama labai greitai – jie paprastai atsigauna po 30-90 minučių lyg nieko nebūtų nutikę. Chirurginių įgūdžių reikia tokių pačių, kaip ir atliekant procedūras suaugusioms katėms. Organus lengva atskirti, nes nėra riebalų. Šios procedūros leidžia sumažinti operacijos laiką, geriau matomi pilvo ertmės vidaus organai ir atsigauvimui po anestezijos, reikia mažiau pastangų, prabundama greičiau.
Veterinarai, įgiję patirties sterilizuojant kates jauname amžiuje, visada pastebi, kad sterilizuoti 7 savaičių kačiuką daug lengviau nei 7 mėnesių katę. Patelės kiaušidžių pašalinimas yra lengvesnis ir greitesnis 6-7 savaičių amžiaus kačiukams nei 6-7 mėnesių amžiaus katėms, nes yra nedidelis kiekis poodinių riebalų, trukdančių priėjimą prie pilvo ertmės, o kraujagyslių nebuvimas sumažina hemoragiją (kraujavimą). Surasti organus nėra sudėtingiau nei vyresnei katei. Jaunos moteriškos lyties katytės, nors gimda ir maža, kiaušidės yra neproporcingai didelės ir jų padėtis tikslesnė nei vyresnių kačių. Reikalingas tik mažytis pjūvis ir nesvarbu, ar operuojant pjūvis atliekamas per vidurį ar iš šono. 6-7 savaičių vyriškos lyties kačiuko kastravimas užima panašiai laiko, kaip ir 6-7 mėnesių amžiaus katinui, be to, lengviau pašalinti sėklides. Jei katės jaunikliui turi nusileisti sėklidės, jos taip ir padarys per pirmąsias dvi gyvenimo savaites ir techniškai nėra jokių priežasčių, kodėl kastracija negalėtų būti atliekama, kai tik jos nusileidžia – jei jos matomos, jos gali būti pašalintos.
 
Sterilizacijos ankstyvame amžiuje privalumai
Kiaušidžių ir gimdos pašalinimas net tik užkerta kelią nepageidaujamų kačiukų gimimui, bet taip pat apsaugo patelę nuo ateityje galimų kiaušidžių ir gimdos susirgimų. Sterilizacijos privalumai yra tokie patys bet kokiame amžiuje: sumažinama reprodukcinių sutrikimų bei krūtinės navikų rizika.
Kačių imunodeficito virusas, lėtai ardantis imuninę sistemą, daugeliui kačių, kurioms išsivysčiusios antrinės nekontroliuojamos infekcijos, plinta per nesterilizuotų kačių kovas ir įkandimus. Kai kurios epidemiologinės studijos parodė, kad šis virusas labiau paplitęs tarp laisvai klajojančių patinų, ypač kuriems yra buvę pūlinių įkandimo vietoje. Jei patelė užkrečiama poravimosi metu, dabartiniu vertinimu manoma, kad apie 25% jos pagimdytų kačiukų greičiausiai bus užsikrėtę.
Kačių leukemijos virusas yra onkologinis virusas, kuris gali sukelti vėžinius susirgimus. Daugeliui užsikrėtusių kačių taip pat išsivysto kiti sunkūs nevėžiniai susirgimai, tokie kaip anemija, lemianti dar didesnį kačių mirtingumą. Kačių leukemijos virusas taip pat gali sukelti imunosupresiją, kuri, kaip ir kačių imunodeficito virusas, padaro kates pažeidžiamas infekcijoms, kurioms paprastai jos turi atsparumą. Virusas aptinkamas visose kūno išskyrose, jo pernešimas seilėmis yra dažniausiai pasitaikantis ligos perdavimo būdas, tad pakartotinis įkandimas gali būti didesnės infekcijos rizikos priežastis. Užkrėsta patelė beveik neabejotinai perduos infekciją visiems kačiukams, kurių ji susilauks. Todėl sterilizacija jauname amžiuje yra pagrindinė priemonė norint apsaugoti kates nuo šių susirgimų.
Ar yra kokių ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai?
Keletas neseniai atliktų studijų vertino būtent 7 savaičių kačiuko ankstyvos sterilizacijos pasekmes lyginant su labiau įprasta 7 mėnesių amžiaus kačių sterilizacija. Šių studijų metu nebuvo rasta jokių pastebimų skirtumų, susijusių su amžiumi ar su operacija susijusia rizika. Elgsenos bei fizinis vystymasis progresuoja panašiai abejose kačių grupėse. Neaptikti jokie šlaplės diametro pokyčiai, vadinasi nėra tikėtina, kad ankstyvoji sterilizacija padidintų šlaplės užblokavimo riziką. Studijos taip pat parodė, kad kačiukai, sterilizuoti ankstyvajame amžiuje, dažnai prieraišesni prie žmogaus bei ramesni, švelnesni, mažiau tikėtina, kad klajos ir išlaikys ilgiau nebrandžią elgseną – visa tai yra daugelio naminių gyvūnų savininkų trokštami kačių ir kačiukų bruožai.
Išvada
Benamių ir laukinių kačių kontrolė yra didelis iššūkis, su kuriuo susiduria gyvūnų globos organizacijos visame pasaulyje. Maži mieli kačiukai labai greitai tampa dauginimosi mašinomis ir juo labiau laukiniams kačiukams artėjant prie šešto mėnesio, tuo juos sudėtingiau sugauti. Jei veterinarijos gydytojai taikytų kačiukams sterilizaciją jauname amžiuje, rezultatas būtų tiek nereikalingų gyvūnų, tiek masinio užmigdymo atvejų ženklus sumažėjimas.
Sterilizacija, atliekama jauname amžiuje, leidžia veterinarams dirbti kartu su gyvūnų globos organizacijomis, siekiant sumažinti nereikalingų gyvūnų skaičių, bei visuomenėje būti laikomais lyderiais gyvūnų gerovės užtikrinime. Sterilizacija jauname kačiukų amžiuje yra neįkainojamas įrankis, padedantis užkirsti masinės benamystės ir sulaukėjimo problemas.
WSPA
World Society for the Protection of Animals (WSPA) yra tarptautinė organizacija, veikianti daugiau nei 90 šalių ir jungianti daugiau nei 400 narių. WSPA turi atstovų Jungtinėse Tautose (JT), Europos Taryboje (ET) ir bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos naminių gyvūnų veterinarijos asociacijos federacija. Pet Respect yra WSPA departamentas, kuris siekia pagerinti naminių gyvūnų padėtį.
Originalus dokumentas:
Kastravimas ankstyvame amžiuje/WSPA/2001 (anglų k.)

Pagal Anne Haughie išvertė Monika Vaitkutė
Šaltinis: WSPA, 2001