Kuo skiriasi veislinis kačiukas "su dokumentais", nuo kačiuko "be dokumentų".
Pirmiausia, pabrėžiu, kad gyvūnas visada yra džiaugsmas, meilumas,
švelnumas, dievo dovana, kurią reikia vertinti ir gerbti kad ir koks jis bebūtų
– kilmingas ar nekilmingas.
Tiesiog šiek tiek pakomentuosiu, kuo
skiriasi iš veislyno pirktas veislinis gyvūnas su klubo išduotais kilmės
dokumentais nuo "veislinio mišrūno" arba "kilmingo, bet be dokumentų", kurių
sočiai galima rasti bet kokiame skelbimų portale (čia ne apie paprastas kates
kieminukes, neturinčias jokių pretenzijų, o apie gyvūnus, pretenduojančius į
veislinio, kilmingo gyvūno titulą).
Oficialus "teisingas" gyvūnų
veisimas, tai veislinis darbas su tam tikros veislės gyvūnais, parinktais pagal
tam tikrus kriterijus.
Veisimui naudojamas veislinis gyvūnas:
Yra
įregistruotas klube ir veisiamas su klubo felinologų sutikimu/pritarimu.
Veislinio gyvūno savininkai derina su klubu kiekvienos savo katės kergimą;
katės turi būti stiprios, neišsekintos dažnu gimdymu ir gali būti kergiamos ne
dažniau kaip 3 kartus į 2 metus; klubas gali bet kada pareikalauti veterinaro
išduotos pažymos apie gerą gyvūno sveikatos būklę, tarkim prieš išduodamas
leidimą katės kergimui, klubas gali uždrausti tam tikrų gyvūnų kergimą
tarpusavyje- tarkim, labai artimos giminystės atveju, ar kai žinoma, kad tam
tikras gyvūnas perduoda kažkokius defektus savo palikuoniams ir pan.)
Turi vienos iš pasaulyje pripažintų kačių asociacijų išduotus kilmės
dokumentus su unikalių numerių.
Kilmės dokumentai išduodami klubo po kačiukų
apžiūros. Net jei kačiukų tėvai yra tituluoti, klubas gali atsisakyti išduoti
dokumentus kačiukams, kurie atrodo nesveiki, turi matomus skeleto ar kt.
defektus, arba išduoti kilmės dokumentus su draudimu šį kačiuką naudoti
veisimui, jei trūkumai nėra pavojingi sveikatai, bet yra nepageidaujami pagal
standartus. Kilmės dokumentuose įprastai nurodomos 3 – 4 protėvių kartos, bet
gali būti ir daugiau – taip visada galima atsekti, kokį "genetinį palikimą" turi
kiekvienas veislinis gyvūnas. Veisėjų tarpas yra gan glaudus ir turi savo
griežtą etiketą, informacija apie visus tamsius darbelius "suvaikšto" labai
greitai ir efektyviai, ir "nusikaltėlis" gali tapti persona non grata , su jo
nebendradarbiaus kiti veislynai, neparduos jam naujų gyvūnų, nepirks gyvūnų iš
jo. Taigi jau pats "veisėjo" vardas įpareigoja žmogų tam tikrai atsakomybei.
Dalyvavo parodose, gavo įvertinimus, įrodančius, kad jis:
a) atitinka veislės standartus
b) yra geros
fizinės būklės (Teisėjai nustato, ar gyvūnas neturi jokių matomų genetinių
defektų – kurtumo, skeleto problemų, uodegos lūžių, žvairumo, blogo sukandimo;
kailis taip pat daug ką pasako apie gyvūno bendrą sveikatos būklę – blogai, jei
jis nežvilga, yra sulipęs, matosi praplikimai ar kt.; taigi parodoje geras
teisėjas kaip geras pediatras gali pasakyti tikslią "diagnozę" vien tik bendros
apžiūros metu)
c) turi gerą temperamentą (Parodoje, stresinėje
situacijoje puikiai pasimato gyvūno charakteris – ar jis yra agresyvus,
isteriškas, labai bailus, o gal labai draugiškas ir ramus. Jei gyvūnas elgiasi
neadekvačiai, jis bus diskvalifikuotas ir negalės būti veisiamas)
Tai
yra katės savininkas negali tiesiog nusipirkti gyvūną ir pradėti jį veisti,
visus savo žingsnius jis derina su klubo felinologais, laikosi kačių asociacijos
kačių veisimo taisyklių, teisėjų rekomendacijų. Iš esmės veisime yra labai daug
niuansų, į kuriuos nenoriu gilintis šio straipsnio kontekste. Bet patikėkit
manimi, kačių veisimas - ne medus.
Taigi tik sveiki, stiprūs, žvalūs,
perspektyvūs gyvūnai yra veisiami , ir tik tokių gyvūnų palikuoniai gauna kilmės
dokumentus. O mes visi puikiai žinome paveldimumo taisyklę – sveiki ir adekvatūs
tėvai dažniausiai turės sveikus adekvačius palikuonius, taip pat ir silpni,
kokius nors lėtinius susirgimus ir elgesio sutrikimus turintys tėvai dažniausiai
turės silpnus palikuonius.
Ką noriu pasakyti? Tik tai, kad pirkdami
kilmingą gyvūną su kilmės dokumentais Jūs gaunate GARANTIJĄ. Kilmės dokumentas-
tai garantija. Pirkdami kačiuką be kilmės dokumentų, net jei jo tėvai yra
kilmingi, Jūs tos garantijos netenkat. Gali pasisekti, o gali – ne.
Kodėl jums reikalinga garantiją? Nes mes kalbame ne apie lauke, pagal
gamtos taisykles, gyvenančias kates, kur išgyvena stipriausias, sveikiausias
(jei kačiukas gamtoje išgyveno iki 1- 2 mėnesių – jis yra praktiškai toks pat
stiprus fiziškai ir psichiškai, kaip Terminatorius). Veislinis gyvūnas yra
veisiamas pagal žmonių taisykles, būtent žmogus sprendžia kas, su kuo ir kada
turėtų būti kergiamas (o žmogui būdinga klysti). Natūralaus streso ir išbandymų
veisliniai gyvūnai neturi, taigi beveik nėra natūralios atrankos, ir išgyvena
net labai silpni kačiukai. Todėl labai svarbu, kad veisiami būti tik "patys,
patys" ( o tai padeda nustatyt klubo felinologai ir teisėjai parodos metu),
kurie galės duoti "pačius pačiausius" palikuonius. Tik taip galime būti tikri,
kad naujiems kačiukų savininkams nebus pasiūlytas "bėdelių pundas" arba "katė su
(nemalonių) siurprizų"– ligoniukas ar elgesio sutrikimus turintis kačiukas.
Taigi, čia kaip ir bet kur mūsų "perku-parduodu" visuomenėje galioja taisyklė
"Kokybiškas, prekybos ženklą atitinkančias prekes Jūs galite įsigyti tik pas
mus", tai yra oficialiai įregistruotame veislyne (te atleidžia man tokį
palyginimą mano katinai ir kiti veisėjai).
Kaip ir kodėl atsiranda
"kilmingų tėvų nekilmingi kačiukai"? Tokie kačiukai atsiranda, tarkim, todėl,
kad katinų savininkas tiesiog tingi gilinti į visus "veisėjiškus žaidimus", bet
labai nori pasidžiaugti kačiukais (arba tiesiog tikisi juos gerai parduoti),
tačiau jis nenori dalyvauti parodose, nes jam tai neįdomu arba nesinori
investuoti pinigų. O gal savininkas žinodamas apie savo kačių trūkumus bijo
rodytis parodoje, nes bus diskvalifikuotas, bet kačiukų vis tiek nori. Gal
savininkas tiesiog neturi teisės veisti gyvūnų ir daro tai "slapčia" nuo
veisėjo. Čia reikėtų žinoti, kad vadose būna įprastai 3- 6 kačiukai, ir tik keli
patys stipriausi, greičiausiai besivystantys ir geriausi (veislės standartų
kontekste) turėti būti palikti veisimui, taigi kiti kačiukai yra parduodami
tiesiog kaip naminiai gyvūnai, nepriklausomai ar jie turi trūkumus, ar neturi.
Na, bent jau taip daro save gerbiantis veisėjas , kuris dirba ne kačių
populiacijos dauginimo vardan, bet turi rimtą apgalvotą veisimo programą ir
stengiasi, kad į veisimą nepatektų vidutinė katė, "šiaip sau tokia". Ne veisimui
skirti kačiukai gali būti parduodami jau kastruotais/sterilizuotais, arba
kačiuko perdavimo sutartyje bus numatyta, kad kačiukas negali būti naudojamas
veisimui. Tačiau neįmanoma susekti kiekvieno tokio kačiuko likimo, todėl
atsiranda įvairių "kilmingų be dokumentų", "pusiau kilmingų", "pusiau kilmingų
mišrūnų", arba tokių, kurie tiesiog pagulėjo šalia kilmingojo.
Atskiras
atvejis, tai "kilmingi mišrūnai" – taip išradingai vadina kačiukus savininkai,
kai kačiukų tėvai yra kilmingi, bet priklauso skirtingoms veislėms, arba tik
vienas iš tėvų turėjo kilmingų protėvių. Bet balta negali būti juoda, o juoda,
tai nėra balta. Yra kilmingi(angl. "purebreed" , grynos veislės) kačiukai, ir
yra nekilmingi, kuriuos galima pavadinti kilmingais mišrūnais, arba tiesiog
mišrūnais, maišytais, kieminukai, laukinukais ar Lietuvos aborigenine kačių
veisle. Bet esmės tai nepakeis.
Kaip reziume - mano moteriškas pavyzdys
šiai situacijai. Galima pirkti kokio nors gero prekybinio ženklo džinsus Milano
(Italijos miestas) parduotuvėje arba Vilniaus Gariūnuose. Įtariu, kad dažnai ir
vieni, ir kiti džinsai yra siuvami ten pat, tačiau Milano parduotuvėje visi
gaminiai yra su kokybės garantija, nes perėjo griežtą kontrolę, bet pirkdamas
ten tu moki ir už prekę, ir už prestižą. Gariūnuose pigiau kainuojančių (bet ar
tik piniguose laime?) gaminių kokybė yra sunkiai nuspėjama, nes ten parduoda
tai, ko nepriima Milano parduotuvės arba tiesiog kokio nors pogrindžio
fabrikėlio gaminukus, sunkiai priminančius originalą.
Autorius Jelena
Bogomolova, LGAC